Dictionary Definition:
Piñja (nt.) [=piccha] a (peacock's) tail -- feather J i.38 (mora˚ kalāpa), 207 (=pekkhuṇa); iii.226 (BB piccha & miccha); DA i.41 (mora˚); DhA i.394 (id.); VvA 147 (mayūra˚; BB piñcha, SS pakkha); PvA 142 (mora˚ kalāpa).